Šalia nuolat dalyvaujančių Lietuvos kolektyvų – choro „Vilnius“, Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“, VU giedojimo mokyklos „Schola Cantorum Vilnensis“, Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ ir kitų – festivalį kasmet praturtina svečiai iš užsienio, suteikdami jam naujų spalvų ir skambesio. Šv. Jokūbo festivalyje yra dalyvavę chorai iš Austrijos, Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Švedijos, Latvijos ir kitų šalių.

Nuo 2017 m. festivalis sieja savo tapatybę su Šv. Jokūbo keliu (Camino de Santiago) – vienu žinomiausių Europos kultūrinių simbolių, įkūnijančiu bendrystės, dvasinio augimo ir kultūrinio dialogo idėjas. Ši kryptis suteikė festivaliui gilesnį turinį, jungiantį skirtingas šalis, tradicijas ir žmones per muziką.

Bendradarbiavimas su Šv. Jokūbo kelio savivaldybių bei Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijomis atvėrė naujas plėtros galimybes, praturtino festivalio turinį ir sustiprino jo tarptautinius ryšius. Ši partnerystė skatina koncertų geografijos plėtrą ir dar labiau įtvirtina festivalį kaip reikšmingą Lietuvos ir Europos kultūros reiškinį.

Festivalį globoja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kurio palaikymas pabrėžia renginio dvasinę ir kultūrinę vertę.

. Europos Taryba paskelbė Šv. Jokūbo kelią pirmuoju kultūriniu keliu bei Europos paveldo ir tapatybės simboliu – kolektyvinės atminties sklidina erdve, peržengiančia atstumus, sienas ir kalbos barjerus. Siekiant išgryninti festivalio tapatybę ir įprasminti universalias krikščioniškosios kultūros vertybes, orientuojamasi į idėjos tęstinumą – būsimi festivaliai taip pat bus skiriami Šv. Jokūbo keliui. Šis kultūrinis įprasminimas ir užsimezgusi partnerystė su Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija atvėrė naujas festivalio plėtros strategijas, bendradarbiavimo galimybes, paskatino koncertinės geografijos įvairovę ir kultūrinės reikšmės augimą.

Festivalio meninę ir visuomeninę reikšmę įvertino bei jį globoja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.