Lukrecija Stonkut\u0117<\/a><\/p>\n\n\n\nValstybiniam chorui \u201eVilnius\u201c 55-eri metai n\u0117ra tik faktas. Tai reik\u0161mingas laikotarpis, \u017eymintis kolektyvin\u0119 brand\u0105, sukaupt\u0105 patirt\u012f, susiformavusi\u0105 pagarb\u0105 scenai, k\u016briniui, klausytojui ir vienas kitam. Jubiliejinis choro koncertas, vyk\u0119s sausio 21 d. Lietuvos nacionalin\u0117je filharmonijoje, buvo ne vien \u0161vent\u0117, bet ir savoti\u0161kas parei\u0161kimas, k\u0105 \u0161is choras laiko esminiais savo identiteto \u017eenklais: nuo klasikin\u0117s sakralin\u0117s miniati\u016bros, \u0161iuolaikin\u0117s kantatos iki lietuvi\u0161kos poemos ir \u0161viesaus, d\u017eiaziniais intarpais praturtinto finalo. Vakaro atlik\u0117jai taip pat atitiko \u0161ventei keliam\u0105 \u201esvorio\u201c kriterij\u0173: choras \u201eVilnius\u201c (meno vadovas ir vyr. dirigentas Art\u016bras Dambrauskas, vadovas Deividas Staponkus), Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas), sopranas Asta Krik\u0161\u010di\u016bnait\u0117, pianistas Vincenzo De Martino bei dirigentai Art\u016bras Dambrauskas ir Giedrius Pavilionis. Prad\u017eioje chor\u0105 sveikino gausus b\u016brys garbing\u0173 sve\u010di\u0173: LR prezidento sveikinim\u0105 pagarsino vyriausioji patar\u0117ja Jolanta Karpavi\u010dien\u0117, kalb\u0117jo Seimo Kult\u016bros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, kult\u016bros ministr\u0117 Vaida Aleknavi\u010dien\u0117, \u0160v. Jok\u016bbo kelio asociacijos ir draugijos nariai, Vilniaus mero vardu \u2013 vicemer\u0117 Simona Bieli\u016bn\u0117, gauti ministr\u0117s pirminink\u0117s, Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Gru\u0161o sveikinimai.<\/p>\n\n\n\n
Prie\u0161 aptariant koncert\u0105 norisi priminti nedidel\u0119 choro \u201eVilnius\u201c istorijos dal\u012f. Kolektyvas gim\u0117 1970-aisiais, Lietuvos akl\u0173j\u0173 ir silpnaregi\u0173 s\u0105jungos (LASS) iniciatyva, suburtas i\u0161 itin muzikali\u0173 bendruomen\u0117s nari\u0173. Tai nebuvo vien menin\u0117 iniciatyva. Choras nuo pat prad\u017ei\u0173 suvoktas kaip socialinis-kult\u016brinis junginys, kuriame lygiomis dalimis dainuoja neregi\u0173, silpnaregi\u0173 bendruomen\u0117s atstovai bei regintieji.<\/p>\n\n\n\n
Per daugiau nei penkis de\u0161imtme\u010dius choro raida \u012fgavo ai\u0161kiai apibr\u0117\u017etus etapus, kuriuos \u017eenklino skirtingi vadovai ir menin\u0117s kryptys. \u0160tai 1970\u20131976 m. chorui vadovavo Rimantas Zdanavi\u010dius. Anuomet tai buvo formavimosi laikotarpis, kai repertuare gausiai skamb\u0117jo senoji, baroko muzika. 1976\u20131992 m., kolektyv\u0105 per\u0117mus Antanui Joz\u0117nui, repertuaras i\u0161sipl\u0117t\u0117 stambios formos sakraliniais k\u016briniais (tarp j\u0173 \u2013 Josepho Haydno, Vincenzo Bellini mi\u0161iomis), o \u012f chor\u0105 at\u0117jo nema\u017eai akademin\u0117s mokyklos daininink\u0173. 1992\u20132001 m., Jurijaus Kalco vadovavimo laikotarpiu, choras ry\u017etingai pasuko \u012f \u0161iuolaikin\u0119 muzik\u0105. 2001\u20132015 m., vadovaujant Povilui Gyliui, kolektyvas patyr\u0117 stipr\u0173 kokybin\u012f \u0161uol\u012f. Nuo 2015-\u0173j\u0173 choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas yra Art\u016bras Dambrauskas, su kuriuo choras ypa\u010d ry\u0161kiai siejamas kaip lietuvi\u0161k\u0173 premjer\u0173 iniciatorius.<\/p>\n\n\n\n
Gr\u012f\u017ekime prie jubiliejinio vakaro. Koncert\u0105 prad\u0117j\u0119s Wolfgango Amadeus Mozarto \u201eAve verum corpus\u201c buvo, saky\u010diau, muzikiniu po\u017ei\u016briu strategi\u0161kas sprendimas. Renginiuose \u0161is k\u016brinys neretai tampa gra\u017eia \u012f\u017eanga, o \u0161iuokart jis veik\u0117 ir kaip stiliaus patikra \u2013 ar kolektyvas sugeba i\u0161syk u\u017efiksuoti skambesio \u0161var\u0105, fraz\u0117s ramyb\u0119, intonacijos stabilum\u0105? Taip, geba, mat dirigentas Dambrauskas pasirinko subtil\u0173, neperkraut\u0105 tembr\u0105, kuriame svarbiausia buvo ne \u012fsp\u016bdis, o linijos vientisumas. Dargi Mozarto k\u016brinys tapo prasmingu atminties \u017eenklu, mat tik sub\u016brus chor\u0105 tai buvo viena pirm\u0173j\u0173 jo atlikt\u0173 kompozicij\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Po koncentruoto prad\u017eios gesto programa \u201epersijung\u0117\u201c \u012f kit\u0105 muzikin\u0119 dimensij\u0105. \u0160kot\u0173 kompozitoriaus Jameso MacMillano kantata \u201eSeptyni paskutiniai J\u0117zaus Kristaus \u017eod\u017eiai ant kry\u017eiaus\u201c chorui ir stygini\u0173 orkestrui \u2013 tai k\u016brinys, kuriam atlikti neu\u017etenka vien gero vokalinio pasirengimo. \u010cia reikia tvirto charakterio, vidin\u0117s disciplinos ir geb\u0117jimo valdyti muzikin\u0119 \u012ftamp\u0105. MacMillano sakralumas n\u0117ra dekoratyvus, veikiau dramati\u0161kas, nuogas savo s\u0105\u017einingumu. Muzika ne vien teka ramiai ir taikiai \u2013 \u010dia keliami ir sud\u0117tingi egzistenciniai klausimai.<\/p>\n\n\n\n
\u201eVilnius\u201c \u0161ioje kantatoje pademonstravo vien\u0105 stipriausi\u0173 savo profesini\u0173 savybi\u0173 \u2013 geb\u0117jim\u0105 valdyti skambesio tank\u012f. Kulminacijose choras skamb\u0117jo sodriai, su ai\u0161kia vertikalia atrama. Ne k\u0105 ma\u017eiau svarbu buvo ir tai, kas vyko tarp intensyviausi\u0173 opuso padal\u0173: dinamin\u0117s gradacijos, i\u0161laikytas intonacinis stabilumas piano<\/em> segmentuose, atsakingas teksto artikuliavimas. Ne paslaptis, kad tokio tipo k\u016briniuose da\u017enai i\u0161ry\u0161k\u0117ja chor\u0173 silpnoji vieta \u2013 skub\u0117jimas, kai \u012ftampa auga, arba intonacijos nestabilumas, kai garsas tyla. \u0160i\u0173 sunkum\u0173 choras i\u0161veng\u0117. Kolektyvas i\u0161laik\u0117 kontrol\u0119, o tai leido partit\u016brai \u012ftikinamai kalb\u0117ti savo sud\u0117tinga kalba.<\/p>\n\n\n\nLietuvos kamerinio orkestro (LKO) skambesys MacMillano k\u016brinyje buvo koncentruotas, ai\u0161kiai artikuliuotas. Atliekant \u0161i\u0105 kompozicij\u0105 ypa\u010d ry\u0161kiai buvo gird\u0117ti ansamblinis jautrumas, mat choras ir orkestras veik\u0117 kaip vienas organizmas, o ne dvi lygiagre\u010dios linijos.<\/p>\n\n\n\n
Teisu\u010dio Maka\u010dino \u201eSaul\u0117s poema\u201c sopranui, mi\u0161riam chorui ir orkestrui (Marcelijaus Martinai\u010dio eil\u0117s, 1975, skirta 100-osioms \u010ciurlionio gimimo metin\u0117ms) koncerte pakeit\u0117 emocin\u012f ton\u0105 ir pasuko lietuvi\u0161kos muzikos link. MacMillanas kalba apie ribines b\u016bsenas ir i\u0161bandym\u0105, o Maka\u010dino kantata programoje atv\u0117r\u0117 \u0161viesos, atsinaujinimo, vilties horizont\u0105. Ta\u010diau \u010dia slypi ir rizika \u2013 \u201eSaul\u0117s poema\u201c gali nuskamb\u0117ti pernelyg deklaratyviai, jei interpretacijoje pritr\u016bksta teksto intencijos.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iuokart esmine interpretacijos a\u0161imi tapo sopranas Asta Krik\u0161\u010di\u016bnait\u0117. \u201eSaul\u0117s poemoje\u201c solist\u0117s partija reikalauja ne vien vokalinio paj\u0117gumo, bet ir geb\u0117jimo perteikti \u012ftaig\u0173 \u017eod\u012f. Juk puikiai \u017einoma, kad poeto Martinai\u010dio tekstai ne tik gra\u017e\u016bs ornamentai, bet ir prasm\u0117s varikliai. Krik\u0161\u010di\u016bnait\u0117 i\u0161laik\u0117 puik\u0173 dikcijos ir fraz\u0117s valdym\u0105, jos balsas rod\u0117 ai\u0161ki\u0105 krypt\u012f, vidin\u012f stabilum\u0105, o tai leido s\u0117kmingai pl\u0117toti k\u016brinio dramaturgij\u0105. Taip pat \u012fsimintinas itin muzikalus kantat\u0105 dirigavusio choro antrojo dirigento Giedriaus Pavilionio mostas. Jis atviras, emocionalus ir kupinas u\u017esidegimo.<\/p>\n\n\n\n
Choro \u201eVilnius\u201c, kurio tapatyb\u0117s \u0161erdimi laikomas lietuvi\u0161kos muzikos puosel\u0117jimas ir inicijavimas, jubiliejiniame koncerte \u0161is lietuvi\u0161kas k\u016brinys tapo ne dekoratyvia detale, o prasminiu branduoliu. Be to, opusas primin\u0117 ir apie pernai \u0161v\u0119st\u0105 \u010ciurlionio 150-met\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Finalui pasirinktos amerikie\u010di\u0173 kompozitoriaus Steve\u2019o Dobrogoszo Mi\u0161ios i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrodo gana lengvo turinio d\u0117l stilistin\u0117s \u0161viesos, d\u017eiazo intarp\u0173, atviresn\u0117s komunikacijos su publika. Ta\u010diau \u012fsp\u016bdis gali b\u016bti apgaulingas. Tokia muzika reikalauja skonio ir stiliaus poj\u016b\u010dio. Jei atliekama pernelyg akademi\u0161kai \u2013 praranda gyvyb\u0119, jei \u201epaleid\u017eiama\u201c kaip pramoga \u2013 praranda orum\u0105. Choras ir orkestras pasiek\u0117 pusiausvyr\u0105 ir neprarado kokyb\u0117s, laikydamiesi ritmin\u0117s tvarkos, ai\u0161kios fakt\u016bros, skambesio kontrol\u0117s ir lengvumo. Ypa\u010d pagirtinas pianisto Vincenzo De Martino \u012fna\u0161as, k\u016briniui suteik\u0119s malon\u0173, d\u017eiazinio tembro sluoksn\u012f ir \u0161ilumos akcent\u0105 ten, kur tai reikalinga Dobrogoszo muzikin\u0117je kalboje.<\/p>\n\n\n\n
Mi\u0161ios u\u017ebaig\u0117 vakar\u0105 \u0161viesiai, pakyl\u0117tai, palikdamos ai\u0161k\u0173 emocin\u012f rezultat\u0105: choro 55-me\u010dio sukaktis pamin\u0117ta ne tik rimtimi, bet ir gyvybingu, klausytojui atviru d\u017eiaugsmu. T\u0105 vakar\u0105 \u201eVilnius\u201c pasirod\u0117 kaip kolektyvas, kuriam repertuaras yra ne atsitiktini\u0173 u\u017esakym\u0173 rinkinys, o kryptingas, rafinuotas pasakojimas, liudijantis apie choro rytdienos horizont\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Choro \u201eVilnius\u201c 55-me\u010dio koncertas Nacionalin\u0117je filharmonijoje Lukrecija Stonkut\u0117 Valstybiniam chorui \u201eVilnius\u201c 55-eri metai n\u0117ra tik faktas. Tai reik\u0161mingas laikotarpis, \u017eymintis kolektyvin\u0119 brand\u0105, sukaupt\u0105 patirt\u012f, susiformavusi\u0105 pagarb\u0105 scenai, k\u016briniui, klausytojui ir vienas kitam. Jubiliejinis choro koncertas, vyk\u0119s sausio 21 d. Lietuvos nacionalin\u0117je filharmonijoje, buvo ne vien \u0161vent\u0117, bet ir savoti\u0161kas parei\u0161kimas, k\u0105 \u0161is choras laiko esminiais […]<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":4036,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-4035","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4035","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4035"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4035\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4037,"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4035\/revisions\/4037"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4036"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4035"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4035"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/chorasvilnius.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4035"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}